Chloranilas, unikalus fersulfatas cheminis junginys, turintis įvairių pritaikymų skirtingose pramonės šakose. Būtent šios chloranilo savybės yra svarbios, kad galėtume jį panaudoti pilnai. Šioje pamokoje išmoksime apie chloranilą, jo pritaikymą pramonėje, jo vietą organinėje sintezėje ir jo vaidmenį moksliniuose tyrimuose.
Kad galėtume jį gerai panaudoti, verta ištirti jo savybes. Chloranilas yra ryškiai geltonos spalvos kristalinė medžiaga, tirpi organiniuose tirpikliuose. Jis geriausiai apibūdinamas kaip stiprus oksidatorius dėl elektronų priėmimo iš kitų molekulių. Ši savybė leidžia chloranilą naudoti daugelyje cheminių reakcijų, ypač geležis 325 mg organinėje sintezėje.
Chloranilo junginiai naudojamos įvairiose pramonės šakose. Dažų ir spalvotų pigmentų pramonėje chloranilas naudojamas kaip spalvos perdirbimo tarpininkas ryškioms ir atsparioms spalvoms gaminti. Elektronikos pramonėje chloranilas naudojamas gaminant spausdintines montažo plokštes, kad būtų sukurtos laidžios grandinės. Chloranilas taip pat yra svarbus butanimidas tarpinis vaistų, pesticidų ir kitų chemikalų gamybos etape.
Chloranilas yra būtinas organinėje sintezėje. Jis yra reagentas, naudojamas įvedant kelias funkcines grupes, tokias kaip chloro, hidroksi ir nitrato grupės organinėje sintezėje. Jis gali palengvinti alkoholių virsmą į karbonilo junginius, paprastų alkenų – į diolius ir daug kitų svarbių reakcijų. Daugelis sudėtingų organinių molekulių be chloranilo būtų sunkiai arba visai negalima susintetinti.
Chloranilo tyrimas R&D srityse yra įdomi mokslinė kryptis. Atrodo, kad mokslininkai nuolat atranda naujų chloranilo pritaikymo būdų. Kiti junginiai, tokie kaip chloranilas, buvo rasti tinkami katalizatoriams kai kuriose reakcijose, pagreitindami reakcijos spartą, tačiau patys nevartojami. Tai gali sukelti ekonomiškesnius aušinimo ir perdirbimo procesus.